Taip pat skaitykite

Galimos paprastos galimybės

Pliuralaus kolektyvumo galimybės Recenzija spausdinta pirmajame m.

  1. Kaip pradėti užsidirbti pinigų internete nuo nulio
  2. Stogo konstrukcijos: kokią galimybę pasirinkti? | Palangos Tiltas

Dailininkė Laura Klimaitė Leidykla Jonas ir Jokūbas šiandieniniame pragmatiniame pasaulyje yra žavi išimtis. Ji leidžia filosofinę literatūrą, kuri akivaizdžiai negali turėti komercinio pasisekimo. Linkėdamas šiems leidėjams sėkmės noriu pasidžiaugti naujai išleistu iš Lietuvos kilusio filosofo Emanuelio Levino — knygelės Laikas ir kitas vertimu. Levino knygos pasirodymas — tai proga dar kartą perskaityti ne kartą jau skaitytą tekstą.

Kaip dažnai būna, skaitydamas gimtąja kalba jį supranti kitaip. Kita vertus, gal aš pats jau esu kitoks ir todėl atrandu naujus šios knygos anksčiau nepastebėtus prasminius niuansus. Levino transcendencijos samprata ir Kito kitoniškumo radikalios interpretacijos kritika buvo vienas iš impulsų man rašant knygą Patirtis ir refleksija Dabar skaitydamas Leviną mėgavausi naujo vertimo šviežumu ir kartu suvokiau, kad skaitau šią knygą šiek tiek iš kitos perspektyvos nei anksčiau.

Tai apie ką gi ši nedidelė knygelė kalba? Atrodytų, kad Levinui rūpi klausimas, kurį kėlė daugelis egzistencialistų.

Kai kurios idėjos yra labai paprastos, nereikalaujančios didelių investicijų.

Kaip įveikti vienatvę ir tapti savimi neprarandant sąryšio su Kitu? Levinas šį klausimą susieja su paradoksaliu žmogiškos subjektyvybės pobūdžiu. Jis atskleidžia dialektinę įtampą ir virsmus, kurie yra reikalingi norint įveikti būties anonimiškumą. Subjektyvumo virsmų istorija nėra paprastas atsivėrimas kitam ar kito įsisavinimas.

dvejetainio pasirinkimo iq pasirinkimo apžvalgos

Savastis randasi ne tapatybės patvirtinimu, o jos praradimu. Savastis turi būti išsaugota ne kaip nenutrūkstamas būdravimas, bet kaip toks atsitraukimas, kuriame susiduriama su kitybės paslaptimi. Knyga parengta remiantis m. Knygelės planas gan pap­rastas. Visuose šiuose santykio su kitu aprašymuose Levinas pasigenda asmeniško santykio veidas į veidą. Toks santykis negali būti redukuotas nei į pažinimą, nei į galios demonstravimą paneigiant kito laisvę, nei į paprastą buvimą ar veikimą kartu, petys į petį.

Strateginiai dokumentai

Dėl vietos stokos nenagrinėsiu klausimo ar ši Levino kritika yra pamatuota, ar paties Levino prieiga prie intersubjektyvumo analizės paneigia kitų fenomenologų įnašą, ar jį tik papildo. Levinas apmąsto kolektyviškumą, bet ne tapatybių bendrystę. Kaip įmanomas kolektyviškumas, bet išvengiant redukavimo į bendrumą. Ar galimas pliuralus kolektyviškumas? Levino knygos pavadinime atsiradęs laiko terminas gali pasirodyti atsitiktinis, nes apie laiką knygoje beveik nekalbama.

Būnant atostogose, telefono ekrane galima stebėti, kas vyksta Jūsų name ar kieme. Galima pamiršti namų raktus — tam pakanka piršto antspaudo ar veido atpažinimo funkcijos.

Bet šis įspūdis apgaulingas, nes laiko tema yra esminė svarstant asmens tapatybės ir santykio su kitu klausimus. Tik apmąstydami laiko plotmę galime suprasti, kaip įvairiuose pakitimuose galima galimos paprastos galimybės tai, kas nekinta, ir kaip šis savasties pastovumas yra susijęs galimos paprastos galimybės kitybe. Laikas yra ne subjekto dabartis, o dabarties transcendencija. Susidūrimas su kitokybe. Todėl Levinas akcentuoja ne dabartį ir ne praeitį, o ateitį. Santykis su ateitimi yra santykis su kitu.

Pliuralaus kolektyvumo galimybės - interjeruvizija.lt

Tiesa, akcentuodamas ateities nepažinumą ir nesuplanuojamumą Levinas laiką traktuoja ne kaip uždarytą atskirų monadų vienišume, bet kaip jų intersubjektyvų sąryšingumą. Jei dabartis yra visada pažeista ateities, tai laikas yra ne subjekto faktas, o intersubjektyvus įvykis.

Levinas lyg ir apverčia laiko analizės perspektyvą. Jis pradeda analizę ne nuo atskiro subjekto laiko išgyvenimų, o nuo intersubjektyvios istorinės ir generatyvinės sąmonės sąryšių eksplikacijos. Pirminė kaip greitai galite užsidirbti bitkoinų Levino knygos interpretacija galėtų būti siejama su Kito kitoniškumu ir trimis jo aptariamomis temomis.

Levinas remiasi fenomenologine prielaida, kad kito patirtis niekada negali būti man duota taip pat kaip manoji patirtis. Kitas yra neredukuojamas į mane ir jo kitoniškumas negali būti pažintas, kaip negali būti suplanuota ir racionaliai numatyta ateitis. Mirtis, erotiškumas ir vaisingumas yra trys Levino nag­- rinėjami pavyzdžiai, kurie akivaizdžiai demonstruoja tam tikrą paslapties esamybę. Tai, kas susiję su kiek­vieno asmens savastimi, tačiau nėra redukuojama į jo tapatybę.

išankstiniai apsikeitimo sandoriai

Mirties negalime suplanuoti, erotiškumas remiasi Kito kitoniškumo paslaptimi, o tėvystės santykis su vaikais negali būti traktuojamas kaip savininkiškas. Mirties, kitos lyties ar savų vaikų paslaptingumas — štai kas įkvepia Leviną kalbėti apie pliuralų kolektyvumą.

Fakultetai

Sūnus iš esmės nėra tik mano veikla, kaip kad eilėraštis ar pagamintas objektas; jis nebėra mano nuosavybė. Nei galios, nei turėjimo kategorijos negali apibūdinti santykio su vaiku. Levinas siekia atskleisti tokias socialumo formas, kurios neredukuojamos į subjektą ir jo vienatvę.

kaip pateikti limitinį pavedimą prekiaujant opcionais

Tačiau kaip mirtis ir žmogaus mirtingumas gali būti bendrijos forma? Tai ne atsitiktinumas, nes Lingis buvo ne tik Levino vertėjas į anglų kalbą, bet ir įdėmus skaitytojas bei interpretuotojas.

Mano ūkis - Papildomo uždarbio idėjos ir galimybės

Mirties bendrija yra pavadinimas, kuris nukreiptas prieš Heideggerio mirties sampratą. Pastarajam mirtis buvo vienišumo sinonimas. Mirtis kiekvieną uždaro savajame baigtinume ir ne sieja, o atskiria.

kiek uždirba dvejetainiai opcionai

Levinas mirtyje įžvelgia socialumą. Mirtingumas suvokiamas pozityviai kaip gimimo galimybė. Kaip jau minėjau, Levinas ieško tokių kolektyvinio pliuralumo formų, kurios keičia tradicinę asmens tapatybės ir kolektyvumo sampratas.

„Alfo didžiojo kulinarinio šou“ atidarymas: unikali galimybė gaminti kartu

Asmens sąmonė traktuojama ne kaip uždara esybė, kuri sutampa su savo materialumu, galimos paprastos galimybės kaip visuma, kuri negali būti redukuota į tapatybės bendrybę. Subjektas savo egzistavimą gali išlaikyti tik būdamas atstu nuo savęs.

Pranešti klaidą

Sąmonės tapatybė pasireiškia ne kaip sutapimas su savimi, o kaip kitokybės įsiveržimas, kaip atsipalaidavimas nuo savęs ir sugrįžimas į save. Kančia, pasak Levino, priešingai, neleidžia atsitraukti nuo savęs.

Ji padaryta kaip negalimybė pabėgti ir pasitraukti.

Kokią praktinę naudą ji suteikia? Ši gaudyklė užtikrina, kad tarp ašmenų esantys plaukai bus nukreipti link ašmenų ir nukirpti ženkliai tiksliau ir greičiau, palyginti su įprasta kirpimo mašinėle, neturinčia šios gaudyklės. Itin mažas — ik 0,6 mm— nejudančių ašmenų išsikišimas leis suformuoti bet kokią barzdos ar plaukų liniją. Naudodami papildomus antgalius drauge su 0,5 mm reguliavimo žingsniu galėsite pasirinkti net iš 38 padėčių ir įgyvendinti tiek tradicines, tiek originalias plaukų bei barzdos formavimo idėjas.

Taigi Levinas sąmonę supranta ne kaip uždarą vienetą, o kaip esmiškai susijusią su kitokybe. Ta kitokybė yra pačioje sąmonės šerdyje kaip galimybė būti atstu nuo savęs.

Karjeros galimybės

Šį pirmapradį sąmonės pliuralumą siekia pademonstruoti ir pasyvios patirties arba miego pavyzdys. Miegą Levinas supranta pozityviai, kaip nemigos įveiką. Nemiga pririša prie būdravimo ir besitęsiančios dabarties, o miegas išlaisvina ir leidžia atsitraukti. Sąmonė būtų negalima, jei negalėtų atsiplėšti nuo būdravimo.

Pats būdravimas galimas tik dėl miego. Sąmonė yra galia miegoti. Pabaigoje reikia tarti keletą pagiriamųjų žodžių knygos vertėjui Viktorui Bachmetjevui.

Nesiimu vertinti visų vertimo niuansų, tačiau galiu drąsiai teigti, kad vertimas atliktas apmąstant Levino sąvokų turinį ir tinkamai ieškant lietuviškų atitikmenų. Šiuo atveju Bachmetjevas vaisingai derina vertėjo ir Levino interpretatoriaus vaidmenis.