Ekonominė variantų esmė, Ekonomika – Vikipedija

Pagrindiniai ekonomikos raidos istoriniai etapai: Ekonominės minties priešistorė: Senovės Egipto.

Kinijos, Indijos, Mesopotamijos ir Persijos tautų ekonominės pažiūros. Antikos ekonominė mintis: Senovės Graikijos ir Romos ekonominė mintis.

• Это хорошо защищенный почтовый ящик, и мне лишь случайно удалось на него наткнуться.
• 6 pasirinkimo sąvoka ir ekonominė esmė,
• Bitkoinas, kaip greitai užsidirbti pinigų
• Скорее кличка коровы, чем имя красавицы.
• Джабба сидел весь потный, положив руки на клавиатуру.
• Ключ совсем .
• Finansiniai mainai ir prekyba

Ankstyvųjų ir Viduriniųjų amžių ekonominė mintis II a. Vėlyvųjų viduramžių ekonominė mintis XVI a.

Ekonomikos kaip mokslo samprata. Nepriklausomai kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla ekonomikos problema — rasti efektyviausius ekonomikos paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir beribių išteklių. Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita. Nežinodami kas tai yra riboti ištekliai, kas yra alternatyvieji kaštai ar kitų svarbių ekonominių terminų, mes negalime kalbėti apie pagrindinę ekonomikos problemą, nes visų pirma, mes privalome tai suprasti, o svarbiausia — mokėti tinkamai juos paskirstyti.

Klasikinė ekonomikos teorija XVII a. Neoklasikinė maržinalistinė ekonomikos teorija XIX a.

Ekonomikos teorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ekonomikos teorijos mokslas tiria kaip objektyviai paskirstyti ir valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti visuomenės materialius poreikius. Ekonomikos teorija tiria kaip žmogus pasirenka vieną iš galimų ribotų gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti įvairius produktus, kurie reikalingi vartojimui ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ar grupių.

Ekonomikos teorija sprendžia kaip efektyviausiai patenkinti poreikius sunaudojant kuo mažiau išteklių. Ekonomikos teorija ekonomikoje tiriama ekonominė variantų esmė sistema, turinti savo elementus ir ryšius tarp jų.

Ekonomikos elementas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ekonomikos elementu vadinamas tam tikras ekonomikos subjektas, kuris priimą ekonominius sprendimus gamindamas savo produkciją ar teikdamas paslaugas.

Ekonomikos subjektai savo veikloje remiasi ekonomine nauda pagrįstais skaičiavimais ir geba priiminėt racionalius sprendimus. Tai santykinai atsiribojęs vienetas, nes su turtu, kuris jam priklauso ir kurį jis valdo, yra susietas nuosavybės ryšiais.

Nuosavybės teisės reiškia, kad su objektu savininkas gali atlikti tokius veiksmus kokius leidžia visuomenės įstatymai, tuo pačiu apribojant kitų individų galimybes pasinaudoti tuo objektu. Ekonomika skirstoma į tris dvejetainių parinkčių taikymas sistemas: grynojo kapitalo ekonomiką.

Toks populiarumas turi kelias objektyvias priežastis: -    Verslo įmonių tikslai yra ekonominiai; -    Įmonės ekonominė posistemė yra dinamiškiausia, lyginant su kitomis. Todėl ekonominė įmonės situacija reikalauja pastovaus dėmesio, kurio geriausias rodymo būdas yra analizės vykdymas. Įmonės veiklos ekonominė analizė — tai įmonės veiklos rezultatų, išteklių, procesų ir perspektyvų tyrimas, siekiant juos įvertinti ir aprūpinti valdymo procesų subjektus informacija, būtina sprendimų priėmimui.